viešpatauti

viešpatauti
viešpatáuti, -áuja (-áuna), -ãvo tr., intr. KBI41, KBII196, K, Rtr, ; SD1118, SD241, B646, H, H184, R, , D.Pošk, Sut, N, M, Amb, L, LL137, 102, LEIX79 1. turėti visą valdžią, valdyti: Jis rods nor vyresnis būti, viešpatauti R201, 267. Ne tam mano žemaičiai kraują liedavo kovose, kad svetimi jiems viešpatautų V.Krėv. Čia Vytautas Didis garsiai viešpatavo, ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus Mair. Keistutis iš pilies Trakėnų šaliai viešpatãvo Gmž. Baudžiauninkams ir šventą dieną liepia darbus dirbti, apjakę godumu nor jais viešpatauti ir naudoti, bet ne mokyti jų ir atversti S.Dauk. Viešpats viešpatáuja ant savo viešpatystės J. Nors baudžiava jau buvo panaikinta, dvaras dar tebeviešpatavo kaime LKVI98. Bet Jėzus, suvadinęs juos, tarė jiems: žinokite, jog tie, kurie rengiasi valdžią turėt ant giminų, viešpatauja ant jų BtMt10,42. Augustas Ciesorius… viešpatavo dabar penkiolika metų po užgimimui Viešpaties DP26. [Demetrijus] ponavojo (viršuje viešpatavo) (karaliavo) tenai kaip karalius BB1Mak7,1. Šventieji karaliaus su Christumi ir viešpataus ant žmonių DP308. Jeigu iškęsime su (juo), teipag viešpatausime: jeigu jo užsiginame, ir ans užsigins mūsų Ch12PvTm2,12. Mes nenorime, idant tasai (žmogus) ant mūsų viešpatautų VlnE185.(žmogų) teip pastatė, idant visu viešpatautų ant žemės MP68. Mane jus viešpatauti davė MP193. Šitai jau aukit, šitai jau duksinkitėsi, idant užsėstumbit ir viešpatautumbit visą žemę MP118. Tai est pusketvirtų metų, per kuriuos Antichristas viešpatáut turi DP373. Niekas (tada) teneviešpatauja ant jūsų pagal valios savo nužeminime Ch1PvKol2,18. Ne kaipo viešpataudami and tėvainystės Viešpaties, bet kaipo būdami paveikslais gardui Ch11Ptr5,3. Bylo dvejis buvusį metus karalium, Saule, išmano gerai ir šventai viešpatavusį pagal Dievo noro SPI136. | Nedaleidžiu, kad moteriškė mokytų nei and vyro savo viešpatautų Ch11PvTm2,12. Viešpataująs ant žaibų, griaustinių ir perkūnijų . | prk.: Nesa geresnis yra vyras kantrus neg ricierius didysis, o kuris viešpatauja ant širdies savos, tai yr kursai patis save nuvaldyt gal, tas galingesnis yra, neg tas, kuris miestus ir pilis pamušinėja DP130. Anie trys daiktai, kurie daugiausiai viešpatauja ant to pasaulio ir didžiausiai žmones nuog daiktų išganančiųjų attraukinėja, tatai yra lobiai, rūpesčiai to pasaulio ir gėrėjimai kūno DP275. Neviešpatausi and jo keršte Ch3Moz25,43.SPII14 būti viešpačiu: Žydai, kurie nenorėjo, idant karalius ir V[iešpats] visa Jėzus Christus Viešpatáutų ant jų DP383. Jėzus Christus… turėjo Viešpataut nug marių ik mariomus ir nug upės net ik kraštamus pasaulio DP503-504. Dėkavojame tau, Viešpatie Dieve visogalis, kursai… viešpatavai kaipo karalius Ch1Apr11,17. Anas karaliaus, ant visų žmonių viešpataus PK85. Taip viešpatau[ja] tėvas, sūnus viešpatau[ja] laimingai, dvasia šventa viešpatau[ja] lygiai ir garbingai SGI130. Karalius karaliaujančių ir viešpats viešpataujančių Bt1PvTm6,15. 2. turėti valią, tvarkyti, vadovauti: Par pirmą karą dvare tam vokiečiai viešpatãvo Sb. Aš viena čia viešpatáuju Onš. Daryk ką nori: puoškis, važinėk, viešpatauk namuose, tik nebesusitikinėk su juo J.Gruš. | Tam miškely tie vištukai tę gyvena, viešpatáuja Alvt. 3. prk. būti įsigalėjusiam, vyrauti: Sklerozė viešpatauja, neina atsimyt Plv. Nesgi visur tenai (giriose) amžina naktis viešpatavo S.Dauk. Kur visi prabangai, viešpatáuja lapumas ir pompa veliniška, apsirijimas, girtavimas, pasileidimas DP71. [Didelio turtingumo] čia tarp prūsų viešpatauta praėjusiame tūkstantmetyje LTII599. Karščiai viešpatauja LTI99(Bs). Mūsų lomose jau viešpatavo ruduo . Viešpatavo didelė nakties ramuma V.Aln. Nebūkit juokdariai, kai blogis pasauly viešpatauja J.Gruš. Kaip čia ta kultūra gali kilti, kad partijų kova taip viešpatauja visur: ką vieni pastato, kiti griauna . Jo ramybė teviešpatauja tavo sieloje, mano dukrele! V.Krėv. Buvo naktis, aplinkui rimtis viešpatavo J.Balč. Mieste viešpatavo lenkų ir rusų kalbos V.Myk-Put. Sulaužė Viešpats lazdą bedievių, rykštę viešpataujančių SPII13. Pakajus teipag Dievo teviešpatauja širdyse jūsų Ch1PvK3,15. Christus iš numirusiųjų yra prikeltas, daugiaus nemirs, smertis daugiaus ant jo neviešpataus VlnE93. | Dabar labai vagys viešpatáuja (daug jų yra) Pl. \ viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti; paviešpatauti; priviešpatauti; suviešpatauti; užviešpatauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • viešpatauti — viešpatáuti vksm. Výtautui viešpatáujant, Lietuvà bùvo gali̇̀nga …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • priviešpatauti — intr. NdŽ pakankamai ilgai viešpatauti, valdyti. viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti; paviešpatauti; priviešpatauti; suviešpatauti; užviešpatauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užviešpatauti — tr., intr. 1. imti viešpatauti, užvaldyti: Bet ką čia bekalbėti apie žmones, kad pas mus, vokiečiams užviešpatavus, nė gandrams vietos nebetenka LzP. | Ažviešpatãvo jis tuos namus Pandėly Skp. | prk.: Kilbasnykas vėl kažin kur prapuldavo, ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antleisti — tr. 1. nedrausti, netrukdyti: Išbraukėm, išgainiojom, neantleidom manipolių daužyti [1905 m.] Šts. 2. duoti pasiganyti: Ančleido ant žolės i pradėjo [karvę] milžti Pvn. 3. užleisti (kergtis): Antleidom kuilį ant kiaulės Dr. 4. refl. duoti, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apviešpatauti — tr., intr., apiviešpatauti Sut apkaraliauti, apvaldyti: Kristus pasiunčia apaštalus pasaulio apviešpatauti rš. Dievas tėvas davė apviešpataut sūnui savo tą karalystę ant tos žemės MP85. Tatai yra tiesa, kad Ponas apiviešpatavo dangų ir žemę MP111 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išviešpatauti — intr. Š, Rtr kurį laiką išlaikyti valdžią, iškaraliauti: Karalius mirė išviešpatãvęs dvidešimt devyneris metus NdŽ. viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti; paviešpatauti; priviešpatauti; suviešpatauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • karaliauti — karaliauti, iauja ( iauna Š;P), iãvo intr. J istor. būti karaliumi, viešpatauti: Buvo miestas, kuriame tėvai karaliãvo Jrk86. Perkūnas joms (varlėms) karalių karaliauti davė J.Jabl. Užsigeidė žinoti, kaip jam toliau klosis karaliauti M.Valanč.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kruliuiti — ×kruliùiti, iùja, iùjo (brus. кpyлeвaць) intr. OZ27 karaliauti, viešpatauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kunigauti — kunigauti, auja ( auna), ãvo intr. 1. DŽ būti kunigu, dvasininku: Tuomet Skulmėje kunigavo Giedraitis P.Cvir. Ten kunigauti jis nenorėjo J.Jabl. Aš negalėjau suprasti šitokio Levuko nenoro kunigaut J.Balt. 2. viešpatauti: Senovės Lietuvoj… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laikyti — laikyti, laĩko, laĩkė K 1. tr. turėti, kad nenukristų, neištrūktų: Stovi mergelė prie jo šalelės, laiko rankelėj šilkų skarelę DvD407. Laikyti kūdikį ant rankų NdŽ. Mėgink išsisukti, kad jau laĩko rankose savo Dkš. Šuo laĩko dešrą dantyse NdŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”